VDU absolventų diena
Autorius: Vilma, Tema: Dienoraštis 2010/02/15
VDU Absolventų diena
2009 m. lapkričio 6 d. Nušurmuliavo, nuvilnijo VDU absolventų diena. Ir aš ten buvau, džiaugiausi matydama savo dėstytojus, draugus, galėdama pasiklausyti gerbiamo profesoriaus Leonido Donskio paskaitos „Universitetas – tai gyvenimo šansas“. Ši paskaita leido dar kartą į save pažvelgti is šalies, naujai pasverti kokį man šansą davė studijos VDU. O davė labai daug. Aš realizavau savo svajonę ir įvairiuose projektuose vedu seminarus, kur taikydama situacinius žaidimus, filmuodama leisdama žmonėms peržiūrėjus filmuotą medžiagą reflektuoti, pamažu juos įgalinu pasiekti savo tikslus. Argi tai ne nuostabu?
Nakties karalienė
Autorius: Vilma, Tema: Dienoraštis 2009/08/26
Kiek gyvenimo džiaugsmo gali atnešti kaktuso žiedas? Nėra tokių matų tam pamatuoti, kai ištisus metus ramiai pūpsojęs vazonėlyje kaktusas vieną naktį ima ir pažįsta skleisdamos nuostabų aromatą. Supranti, kad šis džiaugsmas neišmatuojamas ir drebančiomis rankomis čiumpu sūnaus fotoaparatą.
Kiek nedaug žmogui reikia
Autorius: Vilma, Tema: Dienoraštis 2009/06/12
Prabėgo dar vienas rinkiminis maratonas, parodęs, kad politika žmonėms nebrūpi. Žmonės, kurie atstovaus Lietuvą Europos Sąjungoje, manau buvo išrinkti gan abejingai.
Mano mylimojoje Domeikavoje, pakalbinti kaimynai, sakė: „Man jau tas pats, mano gyvenimas nuo tų ponų nepasikeis.
Aš ir pati tingiai skęstu kaimo ramybėje, neeikvojau jėgų įrodinėdama, kad tai labai svarbūs „šitie ponai“, bet šaukštai jau buvo po pietų.
Vakare vėl lėkėme su vyru dviračiai nauju Domeikavos dviračių taku. Pusiaukelėje sutikome, kaimynystėje gyvenančią, vyro grupiokę Birutę. Tada skriejome dviračiais jau trise. Mane domino pakelėje gulintys akmenys ir aš vis sutodavau pasirinkti, kad galėčiau dekoruoti savo japoniško sodo užuomazgas.
Džiaugsmo narkotikai
Autorius: Vilma, Tema: Dienoraštis 2009/05/28
Pastaruoju metu žmonės paprasčiausiai pamiršo džiaugtis…. Jie skuba į „Akropolius“ vaikšto, gėrisi dirbtinėmis palmėmis, kvėpuoja dulkėtu oru, nes joks patalpos oras negali prilygti lauko gėlių aromatui, žydinčių medžių kvapui, paukščių čiulbėjimo persunktam pavasario vėjui. Vienos kolegijos studentai „Akropolį“ pavadino „Nekropoliu“. Labai džiugu, kad jauni žmonės nepraranda budrumo bei kritinio mąstymo ir daiktus taikliai pervadina tikraisiais vardais. Dar teko girdėti posakį iš savo vilniečio kolegos, kad tai žmonių be fantazijos sostinė. Žmogeliukai skuba laksto kaip pasiklydę skrusdėliukai ir perka, perka… Psihoterapeutai šį reiškinį vadina pirkimo bulimija. Ją išgydyti labai sudėtinga. Tai prilyginama vienai iš priklausomybių ir kol žmogus pats sau to garsiai neįvardina, kad šią priklausomybę turi, jis yra nepagydomas kaip ir kiekvienas priklausomas nuo alkoholio, nuo narkotikų. Jis nemoka kitaip pajausti džiaugsmo.
Meilė gydo be vaistų
Autorius: Vilma, Tema: Dienoraštis 2009/05/27
Galvoje sukosi dainos žodžiai: „Meilė gydo be vaistų“. Užvakar su vyru nupjovę žolę, sėdome ant dviračių ir važiavome vingiuotais Domeikavos keliukais. Tiesiog svaigino žydinčių pušų kvapas, alyvų žiedai, besiskleidžiantys bijūnai. Domeikava labai kalvota ir beveik kiekviena gatvelė yra akligatvis. Pradedi stebėtis žmonių išradingumu, tvarkant aplinką. Skambant lakštingalų trelėms, pasukame į naująjį Domeikavos dviračių taką. Nors dviračio važiavimo malonumą pajutau tik pernai, kai išleidome sūnų Tadą vasarai padirbėti į JAV. Tada kartu su vyru nutarėme nusipirkti dviračius. Dar pernai po pirmojo nugriuvimo sėdėdavau įsitempusi ir labai pavargdavau. Dabar jau moku ištiest pečius, tvirtai sėdžiu ant balnelio ir giliai traukiu gaivų Domeikavos žydinčių sodų orą.
Laikas
Autorius: Vilma, Tema: Dienoraštis 2009/05/22
Laikas bėga kaip vanduo. Tai labai senas mano tėvo posakis. Išsirinkome prezidentę, manau lietuvių tauta parodė savo išmintį, išsirinkdama šią protingą moterį. Pirmoji prezidentė moteris, kas mane be galo džiugina. Paskutiniu metu plūstančios pamazgos ant likusių tautiečių gyventi ir dirbti Lietuvoje, kad liko čia gyventi tik nemąstantys pradėjo erzinti. Žmonės kurie įsprausti į betoninius inkilėius, praradę gaimybę atgauti intuityviąsias galimybes gamtos prieglobstyje. Jeigu jie dar neturi ir noro ar laiko knygai, o savo sąmonę nuodija televizijos nuodais apie įvykusias avarijas, paliktus beglobius vaikus, žūvančius keliuose žmones ir vis pingančius telefoninius pokalbius, tai sunku iš tokių išvargintų žmonių dar ir reikalauti blaivaus, pozityvaus, optimistinio mąstymo.
Verbų Sekmadienis
Autorius: Vilma, Tema: Dienoraštis 2009/04/06
Išaušo saulėtas Verbų sekmadienio rytas. Paukštelių giesmių varstomas anksus pavasario oras virpėjo, Šv. Velykų nuojauta. Domeikavos kaimas, kur aš gyvenu, apsupta darbščių kaimynų, jau nuo pat ryto buvo kupinas rytinio skubėjimo, gaidžių giedojimo, vištų kudakavimo, šunų lojimo ir skubių rytinės ruošos darbų garsų. Domeikavos Lietuvos kankinių bažnyčia savo tikinčiuosius ragino 11.30 val. garsiu varpų skambėjimu, raginančiu nepavėluoti pašventinti verbas. Iš vakaro kruopščiai sudėliota kadugių šakelių puokštė, papuošta ką tik išsprogusio gluosnio kačiuko šakele, pražydintais beržų pumpurais ar pirmosiomis žibuoklėmis, praskaidrinta kaimo moteryčių puokštė, švietė skubančių į bažnyčią sausesniais takais rankose. Turiu pastebeti, kad mano kaimynių verbos, išradingumu pranoko „garsiąsias‘ Vilniaus verbas. Be to, mano kaimynių verbos buvo sodrios, stambios, mat grįždama aktyvesnė kaimynė, užeis į apleistą sodybą, ir prie lango rymančiai senutei, dosniai atskirs šventintą šakelę.
Vasaros prisiminimai
Autorius: Vilma, Tema: Dienoraštis 2009/01/27
Metai prasidėjo pompastišku ugniniu projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” renginiu Lietuvos sostinėje. Daug žmonių suplūdo į sostinę iš visos šalies, iš atokiausių kampelių. Žmonės stumdėsi grumdėsi, norėdami pamatyti įspūdingą reginį. Atrodo, jog pažadėtas ugnies šokis turėjo nustelbti po pasaulį klajojančios krizės šmėklą.
Praėjusią vasarą mano sūnus Tadas, KTU ketvirtakursis, buvo JAV, kur turėjo galimybę padirbėti ir pakeliauti po pietinę Jungtinių valstijų dalį. Jo maršrutas prasidėjo Tenesio valstijoje, Alabamoje, teko pagyventi ir pamatyti Šiaures Karoliną, pamatyti Virdžinijos kalnų grožį. Įspūdžių daug, bendravimo su vietiniais žmonėmis daug. Šaunu, kai vietiniai klausdavo, ar anglų kalba tavo gimtoji ir tai tik patvirtino, kad kalbą įvaldė puikiai.